Nauja paroda Nemuno7 galerijoje – Julija Pociūtė „Šakelės“

Žinoma. Labai švelniai pakoregavau kalbą, daugiausia sakinių sklandumą, pasikartojimus ir kai kurias formuluotes, bet išlaikiau originalią mintį, struktūrą ir meninį toną. Turinys iš esmės liko toks pats.

Julijos Pociūtės paroda

„Šakelės“

Julijos Pociūtės paroda „Šakelės“ išauga iš beržo šakelės – mažo, trapaus gamtos fragmento, savyje išlaikančio konkrečios vietos patirtį. Tyrinėdama šį motyvą menininkė seka kraštovaizdžio, laiko ir medžiagos virsmus. Santykis su vieta mezgasi per kūnišką patirtį: liečiant ploną ir švelnią beržo žievę, sekant išsiraičiusias medžio šakų formas, įkvepiant drėgno miško oro. Kūnas tampa ir stebėtoju, ir jautria terpe, leidžiančia patirti vietos ritmą, temperatūrą, drėgmę, medžiagų paviršius ir lėtus virsmus.

Apsiraizgiusios šakelės pamažu transformuojasi į iš vandenyno išplaukusias jūržoles, sujungdamos skirtingus kraštovaizdžius į vieną nenutrūkstančią patirtį. Parodoje pristatomi naujausi menininkės kūriniai, video darbas „Šakelės“ ir instaliacija „Beržo šakelė“, gimę iš lauko tyrimų ir vietai jautrių praktikų Selskogur regione Rytų Islandijoje. Ilgas buvimas, dėmesingas stebėjimas ir įsiklausymas į aplinką čia pamažu perauga į artimą santykį su vieta.

Kūriniai šiuo atveju veikia kaip susitikimų pėdsakai, išlaikantys vietoje patirtą ryšį. Juose išlieka medžiagos, kūno ir kraštovaizdžio sąveikos, prisilietimo, drėgmės, temperatūros, judėjimo ir buvimo konkrečioje vietoje patirtys. Kartu ryškėja pirmą kartą šią vietą patiriančio žmogaus žvilgsnis į nepažįstamą kraštovaizdį, saugantį vietovės atminties sluoksnius, kurie atsiveria tik iš dalies ir kartu išlieka ne iki galo pažinūs. Vietos pažinimas čia skleidžiasi per skirtingas patirtis – kaip nuolat kintantis santykis, kuriame žinojimas gimsta per artėjimą, buvimą ir sąveiką su vieta.

Apie autorę

Julija Pociūtė yra vizualaus meno kūrėja, dirbanti su skirtingų medijų instaliacijomis. Pastarieji jos meniniai tyrimai nagrinėja įvairius būdus patirti ir užmegzti ryšį su gamta bei vidine patirtimi, siekiant atskleisti žmogaus ir nežmogiškosios realybės sluoksnius bei permąstyti jų tarpusavio sąveikas.

Šiuo metu ji yra doktorantė Laplandijos universitete (Suomija), kur vykdo projektą „Įkūnytas miškas“ (Embodied Forest), nagrinėjantį, kaip meninės ir ekosomatinės praktikos gali formuoti kultūrinius pasakojimus, gilinančius žmogaus ir miško tarpusavio ryšį.

Autorės darbai buvo eksponuoti Kai meno centre Taline, Latvijos nacionaliniame muziejuje Rygoje, Tartu meno namuose Estijoje, galerijoje LEVANT Šanchajuje, BlackBox galerijoje Miunchene (Vokietija), Šiuolaikinio meno centre Torunėje (Lenkija) bei SIM rezidencijoje Islandijoje. Julijos Pociūtės kūriniai saugomi Alexander Tutsek-Stiftung (Vokietija), Glasmuseet Ebeltoft (Danija) ir privačiuose rinkiniuose.

Instaliacija

„Beržo šakelė“

2026, šilkografinis audinys, odos elementai (likučiai iš gamybos), akmenys, stiklas, selenitas

Instaliacijoje atkartojamas islandiškos beržo šakelės motyvas galerijos erdvėje virsta apsiraizgiusia struktūra. Kartojimas ir sąmoningas vieno elemento pasirinkimas leidžia atsisakyti perteklinių detalių ir sutelkti dėmesį į lėtą, procesišką vieno motyvo ir medžiagiškumo tyrinėjimą.

Beržo šakelės forma palaipsniui transformuojasi į jūržoles, kurios, apsivijusios, kuria nenutrūkstamo vyksmo ir judėjimo nuojautą. Kūrinys veikia kaip gyvas procesas, jungiantis sausumos ir vandens patirtis, kuriose pasikartojantys ciklai virsta patirtų vietovių prisiminimais.

Video kūrinys

„Šakelės“

2026, HD video, 137 min.

Video kūrinys nufilmuotas Selskogur regione Rytų Islandijoje, natūraliame beržų miške, vietovėje, kuri nuo seno tarnauja kaip susitikimų ir švenčių erdvė, vadinama Vémörk (Šventas Miškas).

Tai vietos patyrimu grįstas darbas, kuriame įvyksta susitikimas su nulūžusiu beržu, o veiksmas kyla iš ilgo ir dėmesingo buvimo aplinkoje. Kūrinio metodas remiasi kvėpavimu, ėjimu ir intuityviu klajojimu, vedamu kūno pojūčių.

Vietos atsiveria per somatines reakcijas ir tampa laikinosiomis pauzėmis gilesniam įsitraukimui, leidžiant laikui, ramybei ir natūraliems elementams veikti kaip proceso bendrakūrėjams.

Foto: Tomas Terekas @terekas

Paroda eksponuojama: nuo rugpjūčio 14 d.

Galerijos darbo laikas:

• Ketvirtadieniais–šeštadieniais: 11:00–19:00
• Sekmadieniais: 11:00–18:00
• Pietų pertrauka: 14:00–14:30